Gyvenimas pats priverčia išmokti vertinti, tai ko anksčiau nevertinau. Dabar man gera, tiesiog gera kartu su juo. Kam nepatinka visapusiškas rūpestis, stipriai persaldinta arbata į lovą, gaminami pusryčiai ir vakarienė, stiprūs apkabinimai, neleidžiantys kvėpuoti, žvilgsnis, kuris, atrodo, įstrigęs giliai tavyje. Dabar man to užtenka. Man patinka, kad jis planuoja ateitį: vestuves, šeimą, kurių aš nenoriu. Bet man patinka, kad jis savo ateities be manęs neįsivaizduoja. Ir kas naktį pagalvoju, kad noriu ir aš to. Noriu, kad neįsivaizduočiau gyvenimo be jo. Noriu, kad nebereikėtų svaidytis žodžiu "myliu", kai jis neturi prasmės. Bet vargu ar dar kada nors galėčiau jį pasakyti nemeluodama. Bet aš prašau, kad taip būtų. Kas nakt.