Taip, aš puikiai žinau, kaip gimsta pabaisos. Iš kur? Nes pati esu viena iš jų. Nežinau, kodėl lyg idiotė meluoju sau, tokia tapau tik per tą šiukšlę, kuris leido svajot, o tada iš visos jėgos tėškė ant žemės. Na ir kas? O tas, kad už tai atkeršijau, bet man neužteko. Ne mano charakteriui atkeršyti ir pamiršti, nes aš keršysiu visą savo likusį gyvenimą. Už kiekvieną smūgį man, už kiekvieną mano ašarą mokės visą gyvenimą. Mokės ne tik tas gyvulys, o visi. Nes jie visi vienodi. Visi šlykštūs. O man patiks paversti tuos šiukšles į žmones, o tada tėkšti juos į žemę ir garsiai juokiantis išeiti. Smagu ar ne? Man bus smagu, o dėl jų man nusispjaut. Welcome to hell!