Ar įmanoma gyventi be meilės? Ne. Neįmanoma. Be jos įmanoma tik egzistuoti. O ką daryt jei žinai, kad yra tave mylinčių žmonių, bet jų meilės neužtenka? 

Vienintelis dalykas apie kurį galiu galvoti tai tik kaip visa tai įvyko? Kaip aš galėjau tapti tokia, kokia esu dabar? Tokia pagiežinga, pikta, trokštanti tik keršto ir kitų nesėkmių. Ką man daryt jei aš nebegaliu būti normali vėl. Nežinau kaip tai įvyko...Visada maniau, kad galiu būti ir baisiausias kitų košmaras ir palaiminimas mano artimiesiems, bet... Aš nebegaliu, ne, aš net nebemoku būti nuoširdi. Aš tapau žvėrimi ir nematau jokio kelio atgal. Širdis liepia nustoti keršyti, nustoti meluoti ir žlugdyti, bet aš negaliu sustoti, kažkas neleidžia. Kuo visa tai baigsis? Savęs sunaikinimu? Ne, manau, manęs jau nebėra. Dabar tik egzistuoju misdama kitų skausmu. Aš nebeturiu sielos, nebeturiu žaizdų, kurias reikėtų gydyti, nes pati tapau skausmą nešančia žaizda. Klausimas tik kiek ilgai dar egzistuosiu? Kol manęs atsikratys pati žemė ar kažkas kitas, o gal aš pati...