Na ką, mano ir jo istorija baigta. Praėjo. Ir nebegrįš. Dabar galiu praeiti pro jį visiškai ramiai, nebevirpa mano ląstelės. Siela išgydyta, o už tai turėčiau dėkoti nepažįstamajam, kuris grąžino senąja mane. Tą, kuri niekada neverkdavo dėl vaikinų, nes jie tik svetimi arba geriausiu atveju artimi, bet ne artimiausi; tą, kuri be paliovos šypsodavosi; tą, kurios laimei sukurti užtekdavo tik mėgautis mažiausiomis gyvenimo smulkmenomis; tą, kuri savimi pasitikėdavo ir mylėdavo tokią, kokia yra. Ačiū. Aš - laiminga.
Labas, rašau blog'ą ir jis yra dar visiškai naujas. Tad kviečiu apsilankyti! Galbūt tau patiks. Jei taip būtų smagu jei būtum mano foloveris. Juk visiems reikia palaikymo ir paskatinimo siekti tai ko norime. Tad manau nepatingėsi ir užsuksi čia:
AtsakytiPanaikintihttp://itsmylife-silvia.blogspot.com/
Ačiū!