Padariau savo! Įvykdžiau savo planą! Kaip sekėsi? Tragiškai. Ta prasme, tai darydama, pagal planą, aš turėjau jausti tik neapykantą ir pasišlykštėjimą, tačiau vis gi tarp pagiežos įsiterpė ir gailestis jam, ir tas suknistas prieraišumas jam, tiesiog noras tik stipriai jį apkabinti ir nepaleisti. Bet aš sakiau, kad tai bus paskutinis žaidimas, taip ir buvo. Įveikiau savo minkštąją pusę ir keršijau. Keršijau už ašaras, už šleikštulį, kurį jaučiau sau dėl jo, už dingusią savigarbą. Bet, deja, nesijaučiu geriau. Pastačiau jį į savo vietą, bet tai buvo pats sunkiausias darbas mano gyvenime... O jo reakcija buvo visiškai netikėta. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl man buvo taip sunku ir dabar nėra geriau. Tikėjausi šaukimo, šūsnio keiksmažodžių, o sulaukiau man nuodingų bučinių ir apkabinimo, paklausiant: "Kodėl tu taip darai?"