Ledinis žvilgsnis, akmuo vietoj širdies, šaltis iš vidaus... Ir pažiūrėk į kokį monstrą mane pavertei? Danguje besitrankantys žaibai, ašaros tekančios iš stiklinių akių, kūnas, kurio norėčiau atsikratyti... Išvada viena - aš negaliu būti ten, kur esi tu. Negaliu. Tu mane žudai, žudai pačiu baisiausiu būdu, o juk viskas ką aš tau padariau - parodžiau, kad yra žmogus, kuriam tu rūpi. Visas vakaras stebint tave... Bet šįkart pamačiau. Tas žvilgsnis kai tu žiūri į ją yra lygiai toks pat, kai aš žiūriu į tave... Myli...O aš turėjau vilties, kad galėjau padėt pamiršt...