Niekada savęs neįsivaizdavau baigiančios mokyklą. Visada kažkas tarsi stabdė ir kuždėjo, kad apie tai galvoti nereikia, nes to nebus. O šiandien ta nuotaika, kai jauti jog kažkas atsitiks. Visa tai sustiprina šunų lojimai už lango. Keista. Bet galbūt pagaliau Jis ateis manęs? Galbūt galėsiu būti laisva, nes aš čia vis tiek niekada nebūsiu suprasta. Žemėje man per maža vietos, o žmonės čia per daug skaudina...